Kankina stresas? Pataria psichologė / 2018-10-01

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro psichologė Rita Laužackienė pataria, kaip elgtis, kai kankina stresas ir dalinasi aktualiais patarimais, kaip įveikti stresą kankinančias situacijas.

Mokinių gyvenimas nėra lengvas. Reikia mokytis, daryti namų darbus, ruoštis egzaminams, o kartais ir dirbti, rūpintis šeima bei dar suspėti gyventi, turėti draugų, bendrauti. Dažnai tokio intensyvaus gyvenimo tempo palydovu tampa stresinės situacijos, kurių metu patiriamas stresas. Streso metu muša šaltas prakaitas, o širdis, rodos, iššoks iš krūtinės... Bet kodėl viso to kartais taip bijoma ir ar tikrai stresas vien tik neigiamai žmogaus organizmą veikianti būsena?

Problemos, su kuriomis susiduria mokiniai

Kartais atsitinka taip, kad mokiniui pamokos atrodo beprasmės ir įgyjama profesija neįdomi. Galbūt jaunas žmogus nelabai žinojo, kur stoja, gal besimokant pasikeitė interesai. Lyg norėtųsi užsiimti kažkuo kitu, bet gaila mokslams paaukotų metų, jėgų, gal net pinigų, nesinori nuvilti mokytojų, tėvų, globėjų. Taip ir kankinasi žmogus mokydamasis neįdomioje jam programoje, bet palikti mokslų nesiryžta. Jei tai, kuo užsiimi tau neįdomu, tas užsiėmimas tampa labai varginančiu, sunkiu darbu, kurį atlieki prisiversdamas. Mokinys, kuris nemato savo būsimoje profesijoje prasmės, turi savęs įdėti kelis kartus daugiau: prisiversti, kovoti su savimi, įveikinėti neigiamas emocijas. Kuo anksčiau suvoki, kad ne į tą mokymosi programą pataikei, tuo lengviau ją pakeisti. Jei suvoki, kad tai, ką darai, tau yra neįdomu, bet vis tiek tęsi mokslus, save pasmerki sunkiam gyvenimui. Verta pagalvoti, ar tikrai tau to reikia?

Dar viena problema – susikaupusių darbų gausa. Tai yra daugelio žmonių problema, kurią išspręsti padėtų tik darbų atlikimas laiku. Darbai atidėliojami, nes linksmai ir maloniai norisi gyventi dabar, ir nesvarbu, kad ateityje laukia neatliktų darbų krūva. Apie sunkius ateities darbus stengiamės negalvoti, nors jaučiame virš mūsų kybantį neatliktų darbų debesį. Debesis vis didėja, kartu grėsmingai didėja ir nerimas. Kai nerimas tampa nepakeliamas, kai nuo jo nebeišeina pasislėpti įvairiuose malonumuose, mes pajudame iš vietos, atsiranda motyvacija darbus užbaigti. Dažnai mes problemas sprendžiame ne racionaliai planuodami savo darbus, bet jas išspręsti mus priverčia nerimas. Žmonėms reikalinga „tragedija“, kuri juos galėtų išjudinti iš malonios ramybės, komforto zonos. Kiekvieno asmeninis reikalas, ar gyventi planingai atliekant darbus ir tuo pačiu atsisakyti dalies laisvalaikio malonumų, ar kurį laiką pagyvenus nerūpestingai, po to darbus atlikti paskubomis ir jaučiant didelę įtampą.

Stresas – natūralus stimulas judėti pirmyn

Apie tai, kaip palengvinti stresinę situaciją, psichologai teigia, kad kartais jos net ir nereikia lengvinti, ir stresą jausti netgi reikia, nes tik jis žmogų motyvuoja veikti. Stresas nėra blogai, tai yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. Jeigu nebūtų streso, žmogus nebūtų motyvuotas apskritai kažko siekti – laikyti egzaminus, mokytis, gauti diplomą ar eiti toliau gyvenimo keliu. Streso metu žmogaus organizmas yra pajėgesnis, labiau motyvuotas ir sutelktas įveikti sunkumus. Tai yra vadinamasis gerasis stresas – eustresas. Jeigu artėja atsiskaitymų ar egzaminų periodas, eustresas reikalingas, nes jis mobilizuoja. Jį netgi reikia skatinti, pavyzdžiui, praustis po šaltu dušu, sportuoti.

Padeda relaksacijos

Stresas trukdo gyventi ar net sukelia ligas, jei jo per daug. Tai vadinamas distresas. Stresą valdyti, nusiraminti padeda įvairios relaksacijos. Tiesa, norint pasiekti gerų rezultatų ir kad jos veiktų, ne laikas relaksacijų mokytis prieš pat stresinę situaciją. Tuo reikia užsiiminėti pastoviai, lankyti kursus ar paskaičius literatūros jomis užsiiminėti savarankiškai, tik tada po truputėlį jos pradės veikti.

Galima užsiimti autogenine treniruote. Tai atsipalaidavimo būdas, kai susitelkiama ties tam tikra kūno dalimi ir kartojamos tam tikros įtaigos, pvz., „mano dešinė ranka labai sunki“, „mano dešinė koja labai sunki“ ir t.t., vardijant paeiliui visas kūno dalis.

Kitas būdas, tai Džeikobsono progresuojanti relaksacija, kuri remiasi idėja, kad po raumens įtempimo visada seka jo atsipalaidavimas. Nuosekliai atliekant tam tikrus atskirų kūno dalių raumenų įtempimo pratimus, pasiekiamas viso kūno atsipalaidavimas. Šiuo metu populiarūs relaksacijų būdai yra ir autohipnozė ir meditacija, įsisąmoninimas/pilnaprotavimas/ buvimas su savimi „čia ir dabar“ (mindfulness).

Patarimai mokiniams

Jeigu relaksacijomis užsiimti jau per vėlu, ir stresą kelia susikaupusių darbų gausa ar kamuoja kitos problemos, psichologė pataria:

  • Pradėtus darbus užbaigti padeda tikslo, kodėl kažko buvo imtasi, prisiminimas. Kelio viduryje verta sustoti ir pagalvoti „kur aš ėjau“.
  • Jei reikia atlikti darbą, kurio atlikti nesinori, bet “reikia”, galima pagalvoti apie malonius dalykus, kuriuos būtų galima gauti atliekant tą darbą.
  • Verta džiaugtis pasiekimais, dalytis jais su kitais, pasakoti apie tai, tačiau reikia vengti būtinybės būti kitų pagirtam. Pasiekimas ir pasitenkinimas turi būti vidinis, nepriklausantis nuo kitų malonės, nes kitu atveju, negavus pripažinimo bus patiriamas stresas.
  • Pamėgti savo būsimą darbą ir patį mokslo procesą, gyventi juo. Kūryba prasideda tada, kai mes ką nors darome neverčiami, tarytum savaime. Meistriškumas bet kokioje srityje pasireiškia ne tada, kai mes sąmoningai ir kruopščiai apgalvojame kiekvieną veiksmą, bet tada, kai nusimetame įtampą, atsipalaiduojame ir leidžiame sau ką nors daryti. Net pats puikiausias pianistas negalės pagroti paprasčiausios kompozicijos, jei kiekvieną kartą galvos, kokiu pirštu, kurį klavišą jam paspausti.
  • Atsiminti pagrindinius gyvenimo tikslus ir nesėkmę įvertinti platesniame kontekste. Pagalvoti, ar prastesnis pažymys ir neišlaikytas egzaminas dar bus svarbus po daugelio metų.
  • Pasisekimai mus moko pasisekimo. Buvusi sėkmė leidžia pasijusti užtikrintumą, pasitikinėjimą, todėl verta žinoti savo sėkmes, atsiminti jas.
  • Nepervargti ir darbui skirti tik tam tikrą laiką, daryti pertraukas.
  • Panaudoti gerąjį stresą ir jį skatinti – praustis po šaltu dušu, sportuoti.
  • Iškilus problemai suplanuoti, kaip ji bus įveikta. Atsiminti, kad sprendimo atidėliojimas sukelia stresą. 

Kilus sunkumams, kviečiame mokinius kreiptis į Karaliaus Mindaugo PMC psichologę Ritą Laužackienę: el.p. rita.lauzackiene@kaupa.lt, 211 M. (Miško g. 15).

I - 09.00 - 14.00; II - 09.00 - 14.00; III - 9.00 - 14.00; IV - 09.00 - 14.00