Centro vadovė: mūsų prioritetas – veiklos skaidrumas / 2018-02-21

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.

Direktorė dr. Nora Pileičikienė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui (toliau – Centras)  vadovauja daugiau kaip du mėnesius. Ji teigia, kad per šį laiką gilinosi į mokymo įstaigos problemas ir jas nedelsdama sprendė.

Apie tai interviu su N. Pileičikiene.

Ką pavyko nuveikti per šį vadovavimo laikotarpį? Matyt, sunku per tokį trumpą laiką tikėtis esminių permainų. Kokie artimiausi darbai?

Jau nuo pirmųjų dienų pažintį su Centru pradėjau išsamia padėties analize, susitikau su Centro bendruomene – mokiniais, mokytojais ir administracija, peržiūrėjau daugelį Centro veiklos dokumentų. Visų pirma, siekiau kuo greičiau spręsti problemas, kurias visuomenei skelbė žiniasklaida. Kita vertus, gilinausi ir į ugdymo veiklas, kurios svarbios mokymo įstaigos raidai.

Ką pavyko nuveikti? Švietimo ir mokslo ministerijos paprašėme atlikti auditą dėl Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ir Šv. Ignaco Lojolos kolegijos sąsajų; išvados turėtų būti pateiktos kovą.

Daug dėmesio skiriame bendradarbiavimo ir  įvairių kitų sutarčių peržiūrėjimui. Pradėjus dirbti iškart atsisakiau ne kartą žiniasklaidoje minėtų nereikalingų Centro veiklai automobilių nuomos sutarčių su bendrovėmis „Valedija“ ir „Baltasis Pegasas“. Rinkos kaina pavyko parduoti ir garsųjį automobilį „Volvo XC 90“. Centre nebedirba kai kurie žiniasklaidoje ir  įvairių institucijų pradėtuose tyrimuose minimi asmenys.

Vienas pirmųjų darbų – administracijos ir mokytojų darbo efektyvinimas. Esame švietimo įstaiga, tad visas dėmesys turi būti skiriamas kokybiškam mokymo turiniui, talentingų profesijos ir bendrųjų dalykų  mokytojų išlaikymui ir naujų pritraukimui.

Koncentruojamės į šių metų darbus, peržiūrime Centro strategiją ir kryptis, baigėme rengti ir šių metų veiklos planą. Tad gyvename atsinaujinimo metu, tačiau neužmirštame, kad turėsime atsakyti į daugelį mūsų bendruomenei ir visuomenei rūpimų klausimų.

Centro mokiniams viena aktualiausių problemų – sutartys už papildomas priemones ir paslaugas.

Tai viena opiausių problemų, kurią dabar sprendžiame. Susitikau su Centro mokinių taryba, visų profesinio mokymo programų mokiniais, mokytojais, kadangi kiekvienas jų turi specifinių klausimų ir lūkesčių. Siekiame išsiaiškinti, kiek ir kokių priemonių, paslaugų ir infrastruktūros reikia norint parengti gerą specialistą. Ar išties pakanka valstybės finansavimo ir tai galima atlikti kokybiškai?

Šią problemą pristačiau Centro dalininkams – Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos ir bendrovės „Ortopedijos klinika“ atstovams.  Taip pat susitikau ir su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kartu aptarėme susidariusią padėtį.

Be to, siekiame išsiaiškinti, kaip Centras įgyvendino sutartis už papildomas priemones ir paslaugas su mokiniais. Paprašėme Švietimo ir mokslo ministerijos atlikti auditą, kaip pagal  minėtas sutartis surinkti pinigai buvo panaudoti. Ėmėmės ir kitų veiksmų: Centro veiklą vertins ir ekspertai, kurios atrinkome viešojo konkurso būdu. Tikiuosi, kad tuomet mokiniams galėsime pateikti aiškius atsakymus. Suprantu jų susirūpinimą, kad atsakymo reikės laukti dar ne vieną mėnesį. Toliau tęsiu susitikimus su mokiniais, sieksiu  atsakyti į visus aktualius klausimus.

Visuomenės nuomonę keisti nėra lengva. Ko planuojate imtis?

Tam, kad daug ką pakeistume, reikės nemažai  laiko ir bendruomenės pastangų.  Norėčiau, kad Centro bendruomenė labiau pasitikėtų savo jėgomis, tikėtų mumis ir socialiniais partneriais, o mes sieksime veiklos skaidrumo ir kuo greičiau spręsime susidariusias problemas.  Pirmus, manau, sėkmingus žingsnius jau žengėme. Jaučiame bendruomenės, socialinių partnerių ir ypač Švietimo ir mokslo ministerijos palaikymą. Reputacijos atstatymas, skaidrumas, profesionalus specialistų rengimas ir efektyvus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra mūsų svarbiausias siekis.

Šiuo metu daug diskutuojama, kad reikia informacinių technologijų, inžinerinių sričių specialistų. Didžiausiame profesiniame centre Lietuvoje jie nerengiami. Nesibaiminate, kad prarasite turimas pozicijas?

Neabejoju, kad Centras ir toliau bus grožio ir su juo susijusių paslaugų, sveikatos, socialinės ir verslo krypčių lyderis šalyje. Diskutuojame su bendruomene, socialiniais partneriais ir sutariame, kad turime visą dėmesį telkti į šias ypač grožio ir sveikatos sritis. Čia turime daugiausiai patirties, tai aiškus mūsų identitetas. Nepaisant to, kad augs informacinių technologijų, inžinerinių specialybių darbuotojų poreikis, grožio ir sveikatos sritis taip pat plėsis.

Matome, kad kiekvienais metais auga šalia Kauno esantis Birštono kurortas, jame duris atveria SPA centrai, sveikatingumo klubai, grožio paslaugų centrai. Toliau plečiasi Druskininkai, investicijų sulaukia ir Kaunas bei kiti šalies miestai. Šias tendencijas aptariame ir su darbdaviais.

Sveikatos srities specialistų taip pat trūksta, džiaugiamės, kad turime išskirtinę ir labai populiarią Paramediko mokymo programą. Socialinių problemų šalyje nemažėja, visuomenė sensta, tad reikės vis daugiau socialinės rūpybos darbuotojų. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad mūsų absolventai, ypač grožio srities, įgiję žinių patys kuria verslą.

Politikai, verslo analitikai, darbdaviai, švietimo ekspertai pažėrė nemažai kritikos profesinėms mokykloms dėl prastai parengtų specialistų, o kai kurios įmonės juos rengia savo jėgomis...

Gilinamės į darbo rinkos poreikius, stengiamės diegti vis daugiau naujovių, suteikti mokiniams praktinių žinių, kurias vertintų darbdaviai. Planuoju asmeniškai susitikti su socialiniais partneriais, verslo įmonių asocijuotomis struktūromis, kad įsigilinčiau į specialistų rengimo probleminius aspektus, ir imtis priemonių tobulinti mokymo procesą, pritaikyti geriausias Europos specialistų rengimo praktikas.

Jau šiandien reikia vis daugiau darbuotojų išmanančių ne vieną, o kelias sritis, plačiai ir kūrybiškai mąstančių, mokančių greitai įvertinti ir spręsti problemas. Paminėčiau vieną svarbų profesinio mokymo aspektą – pameistrystę. Tai puiki galimybė realioje darbo vietoje įgyti neįkainuojamų praktinių žinių, o gal ateityje ir susirasti darbą. Tad profesijos specialistų rengimas keičiasi, turime stebėti tai, kas vyksta pasaulyje, ne tik perimti darbdavių patirtį, bet ir dalytis su jais idėjomis.

Ar požiūris į profesinį mokymą keičiasi? Kodėl reikėtų pasirinkti profesinį mokymą?

Nemaža dalis vyresnių klasių mokinių jau būna nusprendę pasirinkti  aukštąją mokyklą, kiti dar ieško savo kelio. Tad jiems gali būti puiki galimybė tęsti paieškas, eksperimentuoti ir įgyti profesiją. Čia gali sutelkti jėgas ir įgyti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir specialybę. Tai atveria galimybes kurti savo verslą, ieškoti darbo ar gilinti žinias aukštosiose mokyklose. Manau, kad apsilankiusių profesinėse mokyklose, pasidomėjusių profesijomis ir galimybėmis, nuostatos turėtų keistis.                                                                                                           

Ačiū už pokalbį.